Lietuvoje NIPT tyrimas atliekamas jau beveik 10 metų, tad naujosios kartos nėštukės puikiai apie jį žino. Vis dėlto kyla klausimų – ar jis tikrai toks tikslus, ar jo reikia kiekvienai ir t.t.
Mums padėti sutiko gydytojas genetikas Marius Šukys*, konsultuojantis laboratorijoje „Medicina Practica“, kur atliekami neinvaziniai prenataliniais tyrimai CentoNIPT® ir INVITAE NIPT.
Pirmiausia – trumpai apie NIPT esmę
Vaisiaus DNR nėščios moters kraujyje buvo aptikta daugiau nei prieš 20 metų. Šis atradimas atvėrė plačias galimybes neinvaziniams vaisiaus tyrimams. Klinikinėje praktikoje tyrimas pradėtas taikyti prieš 10 metų.
Vaisiaus laisvos DNR fragmentai mamos kraujyje ima cirkuliuoti labai anksti, jau pirmomis nėštumo savaitėmis. Tačiau tyrimui atlikti to kieko dar neužtenka. Reikiamą vaisiaus DNR kiekį šiam tyrimui atlikti iš nėščiosios kraujo galima išskirti nuo 9–10 nėštumo savaitės.
Nėščioji laboratorijoje duoda kraujo iš venos, mėginys siunčiamas į laboratoriją, atsakymas pateikiamas po 7–10 dienų nuo kraujo mėginio paėmimo dienos.
Šis tyrimas ne tik saugus embrionui, bet ir labai tikslus.
Gydytojau, įsivaizduokite, kad prieš jus 37 metų nėštukė, kuri sako: „Labai norėčiau atlikti NIPT tyrimą, tačiau vis dar svarstau. Juk genetikos centre man tyrimus (kad ir ne tokius tikslius) padarys nemokamai. NIPT man atrodo brangus. Be to – skaičiau, kad šį tyrimą daro keliose klinikose, sunku išsirinkti. Ir apskirtai – jei, pasak ginekologės, esu sveika, ar verta jaudintis ir tirtis, juk dabar dauguma gimdo virš 35 metų, nesijaučiu „sena“.
Tad pirmiausia – ar tikrai būtina tirtis, jei besilaukiančiajai 35 metai, kas šiems laikams yra norma?
Genetiniai tyrimai tikrai nėra būtini ar privalomi. Visada tai yra pačios nėščiosios pasirinkimas. Seniai žinoma, kad didėjant nėščiosios amžiui didėja genetinių ligų dažnis. Ypač daugėja chromosominių ligos, pavyzdžiui Dauno sindromo. Iki 35 m. Dauno sindromo rizika gali būti nuo 1 iš 1500 iki 1 iš 1000 gimusiųjų. Suėjus 35 m. rizika didėja iki 1 iš 350, o 40 m. – 1 iš 100.
Tad nuo 35 m. daugelyje šalių, kaip ir Lietuvoje, rekomenduojama chromosominių ligų patikra. Tai leidžia anksčiau sužinoti vaisiaus diagnozę ir tam pasiruošti. Patikra taip pat rekomenduojama, jei vyro amžius virš 42 m., šeimoje yra buvę apsigimimų ir pan.
Žinoma, niekas nedraudžia patikrą atlikti, jei moteris ir nėra padidėjusios rizikos grupėje. Jei nėščioji labai nerimauja dėl būsimo vaikelio, patikra gali sumažinti šį stresą. Kartais ir pačių rezultatų laukimas gali sukelti nemažai streso. Tačiau kiekvienu atveju tai yra individualu ir moteris turi pati pasirinkti.
Moteris apsisprendė, tyrimą darysis, bet nežino, kurį rinktis, – mokamą NIPT ar nemokamą Genetikos centre. Kuo už NIPT blogesnis nemokamas tyrimas?
Valstybė kompensuoja šiuo metu I ir II trimestro nėščiųjų patikrą atliekant biomarkerių nustatymą. Pastebėta, kad tam tikrų hormonų koncentracijos pokyčiai yra susiję su chromosominės ligomis (Down, Patau, Edwards, Turner sindromai). Taip pat yra žinomi ir ultragarsiniai žymenys (nosies kaulas, sprado vaiskumos dydis). Tad paėmus nėščiosios kraują ir atlikus vaisiaus ultragarso tyrimą su specifinėmis programomis (Prisca, LifeCycle ir kt.) paskaičiuojama, ar moteris išlieka padidėjusios rizikos grupėje. Šis tyrimas pasaulyje atliekamas bene 30 metų, ir, žinoma, buvo vis tobulinamas. Tačiau ir tobulinamas, jis nėra šimtaprocentinis. I trimestro tyrimo patikimumas yra apie 80 proc., o II – 70 proc.
NIPT (angl. non invasive prenatal test – neinvazinis prenatalinis tyrimas) pasiekia didesnį patikimumą. Jo metu tiriami ne hormonai, o laisva vaisiaus DNR, kuri patenka į moters kraują. Tad tiriamas tiesiogiai vaisius. Dauno sindromo atveju patikimumas siekia iki 99 proc., kitų chromosominių ligų – apie 95–97 proc. Su šia technologija galima išplėsti patikrą ir iki retesnių ligų, tačiau tada patikimumas tyrimo dar labiau krenta.
Reikia pabrėžti, nors NIPT yra tikrai patikimesnis tyrimas, jis vis tiek išlieka atrankiniu (yra siūloma NIPT pavadinimą keisti į NIPS; angl. – non invasive prenatal screening). Tiek po nemokamų, tiek po NIPT, jei yra įtarimas genetinis sindromas, jį patvirtinti galima tik invaziniu tyrimu (kaip amniono vandenų paėmimas).
Invaziniai tyrimai, deja, turi savo riziką vaisiaus pakenkimui. Dažnai ji yra minimali (tačiau vis tiek rizika). Nėščiosioms renkantis NIPT, manau, būtų galima sumažinti invazinių tyrimų skaičių, kadangi NIPT geriau atrenka moteris, kurioms tikrai yra rizika susilaukti kūdikio su genetine liga.
Sakykite, kodėl NIPT tyrimas toks brangus?
Tyrimo kaina yra sąlyginė. Momentiškai tai gal yra tikrai didelė suma, bet atminkime, kad investuojame į ateitį, į būsimą šeimą. Manau, ateityje ši kaina tikrai mažės, tyrimas gal taps ir valstybės kompensuojamas.
Jūsų klinikoje atliekami du NIPT tyrimai, kaip pasirinkti, kuris labiau tinkamas?
Iš tiesų skirtumai tarp skirtingų firmų testų nėra dideli, ir kartais sunku tarpusavy juos palyginti. Laboratorija „Medicina Practica“, kurioje konsultuoju, atlikdami NIPT bendradarbiauja su dviem patikimomis laboratorijomis – vokiečių CENTOGENE, kuri yra genetinių tyrimų ekspertė ir pasaulinė lyderė retų genetinių ligų diagnostikos srityje, ir amerikiečių INVITAE.
Tiek ir CenoNIPT ir INVITAE NIPT yra atliekami naudojant tą pačią metotiką ir apratūrą (naujos kartos sekoskaitą, atliekant ant Illumina sekvenatorių). Kompanijos skiriasi tuo, kad CENTOGENE eina saugiausiu keliu ir pateikia tik tai, kas nurodoma pasaulinėse rekomendacijose, tuo tarpu INVITAE į savo tyrimą įtraukė mikrodelecijas.
Pacientei apsispręsti reikėtų pagal tyrimo atlikimo laiką, kainą ir tai, ko ieško, – ar ji nori atlikti tyrimą dėl mikrodelecijų, ar ne. Kadangi daugelis ginekologų Lietuvoje rekomenduoja įtraukti ir mikrodelecijas, tai dažniau atliekamas platesnis tyrimas – INVITAE NIPT.
Tuo tarpu pigesnis ir greičiau atliekamas tyrimas yra CentoNIPT, bet jis tiria tik pagrindines chromosomines ligas.
Kokį NIPT tyrimą pasirinkti, – atliekamą CENTOGENE ar INVITAE, moteris gali aptarti per nemokamą genetiko konsultaciją. Abi laboratorijos yra patikimos, patyrusios. CENTOGENE apskritai yra viena patikimiausių pasaulyje laboratorijų, ji pateikia mažai klaidingų teigiamų atsakymų, taip pat mažai tyrimo atsakymų, kai tyrimas nėra vertinamas dėl per mažos vaisiaus DNR koncentracijos nėščiosios kraujyje.
Atliekant NIPT, galima rinktis paprastą versiją – tik nuo 5 dažniausių chromosominių ligų, bet yra ir papildomų tyrimų, kai galima išsitirti dėl kitų sindromų. Ką patartumėte?
Genetinių ligų yra apie 5 tūkstančius. Deja, dėl visų patikrinti negalime. Paprastai tiriama dėl dažniausių ligų, kaip minėtos chromosominės ligos. Šiai dienai galima tirtis ir dėl mikrodelecinių sindromų (1p36 delecija, Prader-Willi sindromas, 22q11.2 delecijos sindromas ir kita). Taip atsiranda ir patikra dėl autosominių dominantinių ligų. Tačiau šiai dienai papildomų ligų tyrimas yra mažiau patikimas, ir didėja šansas, kad po tyrimo nukreipsime nereikalingai invaziniai procedūrai. Stengiamės visada suteikti informaciją apie visus galimus variantus, kad nėščioji galėtų nuspręsti, kuris variantas yra jai tinkamiausias.
Pabaigoje nuraminkime besilaukiančias moteris. Ar lietuviai – genetiškai sveika tauta?
Vienareikšmiškai taip, juk pas mus nėra kraujomaišos. Tarkime, Artimuosiuose Rytuose genetinių problemų kur kas daugiau, o ypač jų daug uždarose religinėse bendruomenėse. Pavyzdžiui, Pakistane yra regionų, kur net reikalaujama išsitirti genetiškai prieš bažnytinę santuoką. Tiesa, ten rizika didėja recesyviniu būdu paveldimų ligų (kai tėvai būna ligos nešiotojai), tai sunkios įgimtos metabolinės ligos. Dažna maža tauta turi savo specifinių sindromų, vienokie bus dažnesni suomiams, kitokie – islandams. Kai kur kuriami genetiniai registrai, šalys investuoja, kad ištirtų kuo daugiau savo populiacijos ir taip apsaugotų ateities kartas.
Deja, tai dar ateitis, todėl verta pasidomėti dar viena tyrimų naujove – šeimos planavimo genetiniais tyrimais. Tokius siūlo ir laboratorija „Medicina Practica“. Šie tyrimai turi labai didelę prasmę, nes dar iki vaikų planavimo mes galime ištirti vyrą ir moterį dėl autosominių-recesyvinių ligų, kai abu tėvai yra sveiki, bet kartu yra ir kokio nors geno varianto nešiotojai. Genas prabunda tik tada, kai ir tėtis, ir mama vaikui perduoda tą patį „blogą“ geno variantą. Tad dabar yra galimybė iš anksto ištirti, ar yra tokių ligų rizika. Tiriama dėl sunkių autosominių-recesyvinių ligų, todėl tėvai turi teisę iš anksto žinoti ir priimti sprendimą.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
* Genetikas Marius Šukys priklauso Lietuvos genetikų asociacijai, Europos žmogaus genetikų asociacijai. Dalyvauja įvairiuose konferencijoje, kursuose: Europos žmogaus genetikos konferencija (2020 m.; 2019 m. Švedija), Endokrininių susirgimų genetika (2019 m.), ir kt.
Daugiau apie CENTOGENE ir INVITAE prenatalinius tyrimus bei Šeimos planavimo tyrimą skaitykite čia: https://medicinapractica.lt/genetika/
