55 ar daugiau darbo valandų per savaitę lemia mirčių nuo širdies ligų ir insulto padaugėjimą. Tai parodė pasaulinis tyrimas. Apie artėjantį pavojų širdžiai ir kraujagyslėms gali anksti įspėti pažangūs kraujo tyrimai.

Ištyrė per pusantro milijono pacientų

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ką tik paskelbė, kad dirbant 55 ar daugiau valandų per savaitę insulto rizika padidėja apie 35 proc., o išeminės širdies ligos pavojus – 17 proc. palyginti su 35–40 valandų darbo savaite.

Nustatyta, kad 2000–2016 metais dėl per ilgo darbo mirčių nuo širdies ligų padaugėjo 42 proc., o nuo insulto – 19 proc. Štai vien 2016 metais dėl per ilgo darbo nuo insulto mirė 398 000, o nuo širdies ligų – 347 000 gyventojų. Daugiausia mirė 60–79 metų žmonės, kurie dirbo 55 valandas per savaitę ar daugiau būdami 45–74 metų amžiaus.

Tokias išvadas leido padaryti 37 išeminės širdies ligos tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 768 000 pacientų, ir 22 insulto tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 839 000 pacientų, duomenys. Analizė atlikta pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu ir pagrįsta daugiau nei 2300 apklausų, surinktų 154 šalyse nuo 1970 iki 2018 metų, duomenimis.

PSO ir TDO atstovų pastebėjimu, dirbančiųjų viršvalandžius daugėja. Pabrėžiama, kad COVID-19 pandemijos metu nuotolinis darbas tapo įprastu daugelyje pramonės šakų, dažnai ištrinantis ribą tarp namų ir darbo. Be to, daugelis įmonių buvo priverstos sumažinti arba nutraukti veiklą, o dirbantiesiems, kuriems dar mokamas atlyginimas, priversti dirbti ilgiau.

Ši pirmoji pasaulinė mirtingumo ir sergamumo, susijusių su ilgomis darbo valandomis, analizė publikuota akademiniame žurnale „Environmental International“.

COVID-19 plaka grėsmingą „kokteilį“

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet pasaulyje miršta per 17 milijonų gyventojų. Šioje liūdnoje statistikoje Lietuva – viena iš Europos lyderių. Nuo šių ligų ar jų komplikacijų netenkame iki 54 proc. mūsų šalies gyventojų.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad širdies nepakankamumu susirgs 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Beveik pusės susirgusių miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis labiau jaunėja. Miokardo infarktas dabar pakerta net ir 25 metų amžiaus žmones.

Kovą su širdies ir kraujagyslių ligomis komplikavo COVID-19 pandemija. Jos metu pacientams nutolo gydymas ir profilaktika, naujasis koronavirusas atakuoja ir širdį, o didžiulė lėtinio streso banga kelia pavojų ir širdies problemomis nesiskundusiems žmonėms.

Įvertinus dar ir viršvalandžių daromą žalą, sumažėjusį fizinį aktyvumą, didėjantį antsvorį ir kitus neigiamus veiksnius gauname labai pavojingą „kokteilį“, kurio pasekmės gali dar stipriau išryškėti ateityje.

Kol neužsidegė raudona lemputė

Tokia grėsminga situacija turėtų skatinti dar aktyviau rūpintis širdies sveikata. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – aterosklerozės kontrolė, kurią leidžia atlikti pažangūs kraujo tyrimai. Ši klastinga liga siaurina bei užakina gyvybiškai svarbias arterijas. Ji gali prasidėti jaunystėje ir tyliai progresuoti dešimtmečiais, kol kartą netikėtai praneš apie save. Nuo jos komplikacijų – infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kt. – miršta daugiausia gyventojų.

Aterosklerozę anksti leidžia diagnozuoti didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas  (dj-CRB), kuris atskleidžia širdies ligų pranašą – kraujagyslių uždegimą. Svarbu, kad kraujo tyrimo metu žmogus nesirgtų infekcine ar kita uždegimine liga.

Kitas svarbus tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Tai padeda sužinoti, kiek toli pažengė aterosklerozė. Jai progresuojant blogieji kraujo riebalai skverbiasi į uždegimo pažeistas kraujagyslių sieneles.

Verta išsitirti ir gliukozės kiekį. Tai padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką. Sergančiuosius šia liga gerokai dažniau užklumpa širdies ir kraujagyslių ligos, būna didesnė rizika susirgti sunkesne COVID-19 forma.

Širdies nepakankamumą efektyviai parodo NT-pro BNP tyrimas. Pavojų susirgti šia sunkia liga didina išgyventas miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų, jos raumens ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Savo organizmo „variklio“ darbą geriau įvertinti profilaktiškai, kol neužsidega raudona lemputė. Tuomet dažniausiai dar įmanoma efektyviai apsaugoti širdį vien paprastomis priemonėmis.