Skip to main content

Net ir jauniems žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą, psichologinis distresas gali dvigubai padidinti naujos širdies ir kraujagyslių ligos riziką. Svarbų vaidmenį čia vaidina sisteminis uždegimas, kurį anksti diagnozuoti padeda pažangūs kraujo tyrimai.

Sirgo net du kartus dažniau

Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie buvo atsparesni stresui.

Tokie Emory universiteto Atlantoje (JAV) kardiologės dr. Mariana Garcia vadovaujamo tyrimo rezultatai. Jie pristatyti praeitą mėnesį įvykusioje Amerikos kardiologijos koledžo 70-ojoje metinėje mokslinėje sesijoje. Tai pirmas visapusiškas šio amžiaus grupės pacientų, išgyvenusių po širdies smūgio, psichikos sveikatos įtakos kraujotakos sistemos ligoms pasikartoti tyrimas.

Distresu vadinamas streso lygis, kuris viršija normalias adaptacines žmogaus galimybes. Jo išraiška – nerimas, depresija, pyktis, miego sutrikimai ir kt.

Miokardo infarktą lydi stiprus skausmas, bejėgiškumo jausmas ar mirties baimė, atliekamos kardiologinės operacijos. Tai pacientams sukelia stiprų stresą, susiduriama su potrauminio streso simptomais.

Padidėjo sisteminis uždegimas

Kaip pranešė Amerikos kardiologijos koledžas, mokslininkai minėtus rezultatus gavo atlikę 283 pacientų, kurių amžius 18–61 metai (vidutinis amžius 51 metai), sveikatos tyrimų analizę. Tiriamieji pusmetį po išgyvento infarkto pildė klausimynus, kurie padėjo pacientus suskirstyti į patirto lengvo, vidutinio ir sunkaus streso grupes.

Paaiškėjo, kad per penkerius metus po išgyvento infarkto 80 iš 283 pacientų patyrė naują širdies priepuolį ar insultą, buvo hospitalizuoti dėl širdies nepakankamumo arba mirė. Šie rezultatai pasireiškė beveik pusei pacientų, patyrusių stiprų distresą palyginti su 22 proc. lengvo streso grupei priskirtų tiriamųjų.

Mokslininkai taip pat tyrė uždegiminius žymenis. Sisteminis uždegimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų didesnei rizikai. Gauti rezultatai rodo, kad patiriantiesiems distresą pacientams ir poilsio, ir psichinės įtampos metu kraujyje padidėjo dviejų uždegiminių žymenų interleukino-6 ir monocitų chemoatraktanto baltymo-1 kiekis.

Šie žymenys, didėjantys psichinės įtampos metu, yra susiję su apnašų arterijose kaupimusi ir nepageidaujamais širdies reiškiniais.

Naujo tyrimo išvados atitinka ankstesnių tyrimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, rezultatus. Tai patvirtina tik patvirtina, kad gera psichinė sveikata yra neatsiejamas paciento sveikimo po infarkto veiksnys.

Verta prisiminti 

Ankstesni tyrimai taip pat yra parodę, kad psichologinis distresas  skatindamas uždegimą gali sukelti širdies problemų. Dabar vis dažniau dabar pabrėžiama, lėtinis uždegimas kraujagyslių uždegimas – viena pagrindinių aterosklerozės priežasčių. Jis gali skatinti kraujagyslių apnašų augimą ir sukelti kraujo krešulius.

Aterosklerozė yra dažniausia širdies ir kraujagyslių sunkių ligų priežastis. Beje, daug jos komplikacijų – širdies ritmo sutrikimų, jos nepakankamumo, infarktų ar insultų – įvyksta esant normaliam cholesteroliui.

Todėl specialistai siūlo paėmus kraujo profilaktiškai atlikti ne tik lipidogramą, bet ir vieno iš uždegimo žymenų – didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo (dj-CRB) tyrimą. Jis padeda numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą.

C reaktyvinis baltymas sintetinamas kepenyse. Kai organizme vyksta uždegimas, jo koncentracija kraujyje padidėja. Kai minėto baltymo kiekis yra labai didelis, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,5–7 kartus.